Ramūno Karbauskio bėdos – kas kaltas?

by julius

politinės komunikacijos ir krizių valdymo specialistai pastarąsias Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio savaites apibūdina taip: vadovėlinės klaidos, vėluojantys ir neoriginalūs jų sprendimai.

atrodo, viskas prieštarauja LVŽS komunikaciją valdančio Liutauro Ulevičiaus autoriniam ryšių su visuomene vadovėliui.

taip, pirmoji pagunda yra klaidas nurašyti lyg komunikacijos specialisto darbo broką. ir argumentai siūlosi patys: vėlavimas, keisti R. Karbauskio pasisakymai ir dar prieštaringesnis jo elgesys, nesėkmingai maskuotas disonansas tarp organizacijos narių.

bet nepamirškime, kad komunikacijos specialistas dirba ne vienas ir ne sau. jis neatsiejamas nuo personos ar organizacijos.

taip ir šituo atveju: R. Karbauskiui pateikiamos strateginės rekomendacijos; jų įgyvendinimo taktinis planas; bendravimo su auditorijomis protokolai; esminės žinutės.

tačiau laikytis komunikacijos rekomendacijos ar vadovautis asmeniniu sapnininku yra R. Karbauskio sprendimas. sprendimas, kuris priklauso nuo savianalizės gebėjimų, nuo kritinio savęs ir aplinkos vertinimo, nuo įgūdžių gauti ir priimti pastabas.

jeigu, personos manymu, aplinkiniai, jų žinios ir patirtys personą sustiprina, iš rekomendacijų ir kritikos pasiimama naudos. priešingai, jeigu persona įsitikinusi savo kompetencijos pranašumu (objektyviu arba ne), persona atmes viską, kas kyla ne iš jos.

tarp politikų gebėjimas dirbti su aplinka nėra paplitęs įgūdis. daug dažniau Lietuvos politikoje sutinku žmones, kurie pasižymi egocentrizmo ir tiesos monopolio deriniu. tai jiems duoda jėgos būti lyderiais.

kartu tai uždaro lyderį į aido kamerą. nevertinantis, nesugebantis priimti ar panaudoti kitų minčių, lyderis apsistato tokiais palydovais, kurie nuolat atkartoja jo žodžius. į taktą linksinčios galvos, žinoma, motyvuoja, bet įvairiapusės informacijos iškeitimas į nekritišką palaikymą ne man vienam atrodo klaidingas.

negebėdamas iš kitų pasiimti informacijos, lyderis netenka alternatyvių sprendimų. aišku, jis gauna galimybę dar kartą įsitikinti savo teisumu – vadinu tai buldozerio motyvacija.

blogiausia, kad toks lyderio mentalitetas yra skaldantis. jis kritiką supranta kaip puolimą, o abejojančius laiko priešais. toks lyderis bus linkęs su kitaminčiais kovoti, nuo jų atsiriboti; nesugebės pasinaudoti jų teikiama informacija.

pastarosiomis savaitėmis R. Karbauskis elgėsi lyg būtų susilažinęs paneigti esmines krizių valdymo ir politinės komunikacijos taisykles. pralaimėjimų daug, bet aš tikiuosi, kad jie pažadins R. Karbauskį ir jis nesužlugdys nei savo pozicijos, nei elektorato vilčių.