skandalų fazės

by julius

paskutinės dvi savaitės – kiek kartų jus pasiekė tekstai ar reportažai apie medikų emigraciją? o apie skirtingą maisto gaminių kokybę „Rytų bloke“ ir senosiose ES narėse – ar dar atsimenate šitą temą?

viską nuplovė LRT parlamentinis tyrimas. tiesiogiai išrinktieji ir neišrinkti, bet išrinktieji nesutarė, kas turi teisę tą šventą karvę ganyti.

perverskite žiniasklaidą nuo šio pirmadienio – kokia dar LRT? socialinės apsaugos ir darbo ministras per viešai lanko kapą – dabar tai esminė tema.

kas nori su manimi lažintis, kad po savaitės niekas nekalbės apie „ministrą-fariziejų“? po savaitės … jau savaitgalį bus naujas ir absoliutus dėmesio magnetas.

todėl verta prisiminti, kad visos temos turi dvi fazes: karšto susidomėjimo ir auštančio susipratimo.

susidomėjimas kyla dramatiškai. kas nutiko? kam? juo dažniau mūsų socialiniuose ratuose kyla šitie klausimai, tuo agresyviau ieškome informacijos. mums būtinas kontekstas: tai yra geriausias būdas įvertinti, ar kažkas panašaus jau yra įvykę anksčiau. jeigu yra įvykę, mes galime pritaikyti ankstesnes patirtis – situaciją suprasti per analogiją.

pasijuntame saugiau, susivokiame situacijoje ir susidomėjimas ima blėsti. patenkame į analizės stadiją: ieškome priežasčių, ieškome kaltų.

teoretikai skelbia, kad analizės stadija žiniasklaidą ir visuomenę domina, todėl tema iš akiračio dingsta tik vėliau, patekusi į „archyvo“ stadiją.

o ką sako mūsų praktinės patirtys? kad temos analizės stadijos dažniausiai ir nesulaukia.

matyt, tai šį bei tą pasako apie žiniasklaidą – orientacija į žinios sklaidą neatlaiko komercinio marketingo spaudimo. bet dar daugiau pasako apie mus, skaitytojus: informacinės pramogos mums aktualesnės negu tiriamoji žurnalistika. todėl man norisi rašyti ne „skaitytojai“, bet „vartotojai“.

ir jei jau į žiniasklaidą pasižiūrėjome per vartojimo prizmę, retorinis klausimas: paklausa lemia pasiūlą ar atvirkščiai?